- vientartis
- vientar̃tis, -ė (neol.) adj. (2) vienskiemenis: Pakraštyje Joniškio parapijos, kursai susisiekia su Krukų parapija, gyventojai, teip vadinami „giminiečiai“, prie vientar̃čių įvardžių prideda pridurką -ai BM179.
Dictionary of the Lithuanian Language.